Meilė gintarui – iš kartos į kartą / Lietuvės žurnalas

Su kuo jums asocijuojasi gintaras? Su masyviais karoliais, kuriais ypatingomis progomis puošdavosi mama ar močiutės? Su suvenyriniais paveikslėliais, kurių grįždami iš pajūrio dovanų parveždavo artimieji? Šiandien talentingų juvelyrų dėka gintaras išgyvena renesansą. Vis daugiau šiuolaikinių žmonių ima vertinti jo unikalumą ir grožį.

Meilė gintarui iš kartos į kartą keliauja Rugilės šeimoje. Vaikystėje mėgdavusi stebėti, kaip tėčio rankose įvairiausi gintaro gabalėliai keičia formas, virsta dailiais papuošalais, po daugybės metų ji pati pasinėrė į kūrybą. Sujungus meistrų įgūdžius, šiuolaikišką požiūrį ir moterišką grožio pajautimą gimė „Amby“ – išskirtiniai papuošalai iš Baltijos gintaro, galintys apžavėti net išrankiausią moterį. 

Gintaras lydėjo nuo mažumės

„Nuo pat vaikystės mane supo gintaras, – pasakojimą nuo senų, tačiau ryškių prisiminimų pradeda Rugilė. – Dar 1995-aisiais tėtis ėmė juo domėtis ir su juo dirbti. Savo auksinėmis rankomis gamindavo įvairiausius papuošalus, siųsdavo apdirbtą gintarą kitiems juvelyrikos meistrams, pasakodavo man apie gerąsias jo savybes. Nors buvau dar labai maža, įkvėpta tėčio užsidegimo, dažnai kibdavau jam į pagalbą: rinkdavau spalvas, formas. Jis skatindavo eksperimentuoti, žaisti.“

Į Lietuvą sugrąžino ilgesys

Bėgant metams, nuo gintarų Rugilės dėmesys nukrypo į kitus pomėgius ir mokslus. O vėliau, po studijų, atsivėrė galimybė išbandyti laimę užsienyje. Tad prieš devynerius metus kartu su tuomet būsimu vyru Mariumi išvyko į Londoną. Po trejų metų juodu atšoko vestuves. Gal ir būtų toliau bendrą gerovę kūrę svetur, jei ne vis stiprėjantis namų ilgesys. „Ilgėjausi visko: lietuviško peizažo, orų, kalbos, o labiausiai – Lietuvos pajūrio. 2013-ųjų Kūčių diena tapo lemtinga – parvykę į tėvynę nusprendėme joje kurti šeimą. Nesigailiu dėl šio sprendimo – grįžę ir radę savo vietą esame laimingi. Čia galime kurti ir savo darbais džiuginti kitus“, – šypsosi Kretingoje su šeima įsikūrusi R. Germanienė.

Verslo idėjos ieškoti neteko

Rugilė sako, kad kažkur pasąmonėje visad kirbėjo mintis prisidėti prie tėčio darbo. Ji atkreipdavo dėmesį į vis besikuriančius juvelyrų verslus. Taip pat pastebėjo, kad gintaro papuošalais nori puoštis ir jaunos merginos, tik dažnai neranda to, kas joms patiktų. Sugrįžusi į Lietuvą, pasiūlė tėčio veiklą išplėsti į šeimos verslą. Į šią sritį įsitraukė ir Marius. Šis ne vieną mėnesį pažindinosi su gintaro formomis, spalvomis, apdirbimo būdais. Dabar, turėdamas kelerių metų įdirbį, džiaugiasi žmonos sumanymu ir iš uošvio perimtomis žiniomis.

Tiesa, iš pradžių Germanai tik apdirbdavo gintarą ir siųsdavo jį kitiems meistrams. Rugilė, padedama tėčio arba vyro, pasigamindavo tik vieną kitą papuošalą sau. Kai giminaičiai, draugai ir netgi nepažįstami, atkreipę dėmesį į jos nešiojamus išskirtinio dizaino gintaro aksesuarus, ėmė prašyti ką nors panašaus sukurti ir jiems, tai merginai tapo ženklu atsidėti kūrybai.

Kiekvienos moters skoniui

Ieškodama išskirtinumo, šeima nusprendė kurti papuošalus tik iš natūralaus Baltijos gintaro, nenaudoti jokių presuotų gaminių. Norėjo, kad tai būtų unikalūs aksesuarai, tinkantys bet kokio amžiaus moterims ir bet kokio stiliaus mėgėjoms, kuriuos būtų nesunku priderinti ir prie šventinio, ir prie kasdienio įvaizdžio.

Panašu, kad įgyvendinti savo viziją šeimai pavyko. „Amby“ gintaro dirbiniais puošiasi tiek tautiškumo puoselėtojos, tiek elegantišką stilių mėgstančios brandesnio amžiaus moterys, tiek išsiskirti norinčios šiuolaikiškos merginos. Visas jungia noras ne tik turėti unikalių rankų darbo aksesuarų, bet ir prisiliesti prie to, ką prieš milijonus metų sukūrė gamta, ką taip vertino ir brangino mūsų protėviai.  

„Kartu su vyru tęsiame tėčio pradėtą natūralaus gintaro kelionę į šiuolaikiškų žmonių namus. Džiaugiamės, kad atradusieji „Amby“ vis sugrįžta, kad vertina gintaro papuošalų unikalumą ir grožį, kurį kasdien kuriame savo fantazijose, o vėliau dirbtuvėse“, – šiltą pokalbį užbaigia Rugilė.

ĮDOMU

Gintaro amuletai

Senovėje tikėta magiškomis gintaro galiomis. Manyta, kad jis padeda išvalyti protą, skatina pozityvų mąstymą, pašalina neigiamą energiją – mintis, nerimą, baimes. Sakoma, jog gintaras itin tinka kūrybingoms asmenybėms, nes suteikia įkvėpimo. Taip pat skatina švelnumą, altruizmą, pasitikėjimą savimi.

Gintaras laikytas meilės talismanu, galinčiu pritraukti prie savininko jo susižavėjimo objektą.

Senovės lietuviai iš gintaro gamindavo amuletus, jo pavadinimą siejo su žodžiu „ginti“ ir tikėjo, kad jis apsaugo nuo nužiūrėjimo, ligų bei nelaimių.

Senovės Graikijoje dovanoti gintarą reiškė palinkėti laimės.